№ 11 · Birželio 2026
Miglos anatomija
Fotografinė abstrakcija, 2026
Fotografija fiksuoja rytinę miglą kaip akustinę terpę — mediją, per kurią keliauja paskutinės giesmės. Miglos kūnas anatomuojamas į sluoksnius, kiekvienas perteikiantis skirtingą garso dažnį. Dokumentinio tikslumu užfiksuota atmosferinė būsena transformuojama į metaforą apie garsą, kuris tirpsta, kol galų gale nebelieka ko fiksuoti. Minkštas fokusas pabrėžia ribos tarp matymo ir negirdėjimo neaiškumą.
Parodos kontekstas — Kur dingsta giesmė
Paroda apie paskutines akimirkas prieš tylą — nykstančių Lietuvos paukščių balsus ir jų tuštėjančias teritorijas.
Žemėlapis →
Visa paroda →
