№ 05 · Birželio 2026
Melodija be kūno
Skaitmeninė tapyba, 2026
Tapyba vaizduoja giesmę kaip savarankišką esybę — melodiją, kuri egzistuoja net praradusi savo giesmininką. Eterinė forma levituoja tuščioje erdvėje, jos kontūrai vibruoja tarsi garso dažnio vizualizacija. Nėra nei paukščio, nei žemės — tik grynas akustinis palikimas. Spalvų perėjimai nuo šiltos gintaro iki šalto pelenų perteikia garsą užgęstantį, bet dar nevisiškai nutildytą. Kūrinys klausia: ar giesmė gali gyvuoti be giesmininko?
Parodos kontekstas — Kur dingsta giesmė
Paroda apie paskutines akimirkas prieš tylą — nykstančių Lietuvos paukščių balsus ir jų tuštėjančias teritorijas.
Žemėlapis →
Visa paroda →
